CLT gaminiai pastatų konstrukcijoms ir interjerui

CLT (Cross Laminated Timber) tai sluoksniuota medienos plokštė. Jos gamyba yra analogiška fanieros gamybos procesui, kai tarpusavyje kryžmai klijuojamas nelyginis skaičius (paprastai 3,5 ar 7) specialiai paruoštų lentų sluoksnių. Prieš suklijavimą lentos yra išdžiovinamos iki 10-12% drėgnumo, atliekamas jų stipruminis gradavimas, keturpusis obliavimas ir dygiavimas.

Atsižvelgiant į CLT plokščių naudojimo paskirtį ir konstrukcines savybes jų gamybai dažniausiai yra naudojamos nuo 20 iki 40 mm storio ir nuo 50 iki 200 mm pločio eglės ir pušies lentos. Atskirais atvejais gali būti naudojami ir kitokių gabaritų ruošiniai bei kitų rūšių mediena.

Skirtingi gamintojai naudoja skirtingas plokščių klijavimo ir apdirbimo technologijas. Priklausomai nuo turimos įrangos galimybių gali būti pagaminamos iki 20 m ilgio, 3,5 m pločio ir 0,5 m storio CLT plokštės. Vėliau pagaminta žaliavinė plokštė, kuri apdirbama CNC staklėmis. Pagal parengtus darbo brėžinius plokštė pjaustoma į reikiamų gabaritų gaminius, apdirbamos plokščių briaunos, išpjaustomos angos langams ir durims, frezuojami grioveliai ir išpjovos komunikacijoms (elektros, vandentiekio, ventiliacijos ir pan.).

Jei numatoma, kad CLT plokščių paviršius konstrukcijoje bus paliekamas kaip galutinė apdaila, tuomet plokščių paviršius yra apdirbamas papildomai: pašalinamos negyvos šakos ir kiti matomi medienos paviršiaus defektai, visas CLT plokštės paviršius yra ištisai obliuojamas ir šlifuojamas. Papildomai CLT plokštės briaunos ir paviršiai gamykloje gali būti impregnuojami įvairios paskirties impregnantais arba padengiami dekoratyvine danga (alyvuojami, lakuojami, dažomi).

6 įdomūs faktai apie CLT

1 – CLT technologija sukurta ir pradėta naudoti 1990 metais Vokietijoje ir Austrijoje (palyginimui faneros gamybos technologija užpatentuota 1797 metais);

2 – Nuo 2000-ųjų metų CLT gamybos apimtys kasmet padidėja maždaug po 20 proc.;

3 – 90 proc. pasaulinio CLT kiekio yra pagaminama Europos šalyse iš kur gaminiai  eksportuojami net į JAV, Kanadą, Australiją, Naująją Zelandiją;

4 – Didžiausi CLT gamintojai yra Austrijoje, kur pagaminama 70 proc. pasaulinio CLT kiekio;

5 – Aukščiausias iš CLT pastatytas pastatas yra 10a gyvenamas namas Londone. Šiuo metu projektuojami ir iki 25 a. pastatai;

6 – Standartinio iki 150m2 ploto individualaus namo statybai reikia ~50m3 CLT konstrukcijų, kurių bendras svoris sudarytų 20 t.; Analogiško ploto namas iš gelžbetonio konstrukcijų svertų  ~110 t, iš fibo blokelių ~60 t.

CLT kaina yra skaičiuojama už plokštės m2 arba už m3. CLT kainos sudedamąsias dalis sudaro:

  • Plokštės pagaminimas;
  • Plokštės paviršiaus kokybės tipas (nevizualinė, vizualinė industrinė, vizualinė);
  • Papildomas plokštės paviršių ir briaunų apdirbimas;
  • CNC apdirbimo kaina;
  • Plokščių kėlimo elementų instaliavimas;
  • Transportavimas (įskaitant pakrovimo plano parengimą ir pakavimo medžiagas).

Taip pat būtina įvertinti ir šiuos papildomus kaštus kaip statiniai skaičiavimai, 3D modelio parengimas, darbo brėžinių ir užsakymo specifikacijų parengimas, projekto valdymas, montavimas, papildomos medžiagos CLT sujungimui tarpusavyje ir siūlių sandarinimui.

Todėl CLT plokštės kaina gali svyruoti nuo 500 Eur/m3 + PVM kaip žaliavos gamykloje iki 1500 Eur/m3 + PVM kai vertinama galutinai išbaigta konstrukcija ar gaminiai (laiptai, baldų elementai) objekte.